- laikmetis
- laĩkmetis sm. (1) DŽ 1. laiko tarpas, periodas: Jis ilgą laikmetį gyvenęs kaime rš. Saulės ir Mėnulio užtemimai pasiskirsto per metus ne bet kaip, o dviem aprėžtais užtemimų laikmečiais P.Slavėn. Šie poetai – tikri savo laikmečio sūnūs sp. 2. metų laikas: Laikmečių darbai JD332.
Dictionary of the Lithuanian Language.
